Po skėčiu

Daugelis iš mūsų tiki, kad jei nesame po valstybės skėčiu, tai iš viso neegzistuojame. Prie bet kurios ministerijos ar įėjimo į kokio nors pareigūno kabinetą mūsų visada klausia to paties – „O jūs iš kur?“. Bet tai klausimas ne apie mūsų kilmę, o apie instituciją, kuri patvirtintų mūsų egzistavimą. Jei neturi akreditacijos, pažymėtos kokios nors valstybinės įmonės ženklais, mažai tikimybės, kad tave įleis. Mes, „nepriklausomi piliečiai“ ar „savarankiški individai“, esame pripratę prie ilgų laukimų ir neigiamų atsakymų.

Būnant tokioje išskirtinėje – pavienio elektrono, nutolusio nuo bet kokių privilegijų, valdžios ar ypatingų pareigų branduolio – padėtyje dažnai atsimušama į sieną, tenka susidurti su nesibaigiančiais popierizmais. Tūkstančius kartų manęs klausė, ar turiu mane saugantį valstybinį skėtį, tačiau man geriau kepti ant saulės išliekant savarankiškai, o ne bailiai slėptis po privilegijomis. Žinoma, tokia „niekam nepriklausymo“ filosofija nėra pakankamas argumentas kai noriut patekti į kokią svarbesnę instituciją, kad galėčiau susitvarkyti reikalus.

Pasirodo, aš neegzistuoju, nes manęs nėra inventorizavusi jokia valstybinė įstaiga: nemoku jokios profsąjungos mokesčių, nesu jokios valstybinės valgyklos sąraše. Nors vaikštau, miegu, myliu ir netgi skundžiuosi, netikiu, kad mano gyvenimas praskaidrėtų vien dėl to, kad tapčiau vienos ar kelių neovyriausybinių organizacijų nare. Praktiškai esu pilietinis vaiduoklis, niekas, negalintis kandžiam durininkui pateikti nė menkiausio įrodymo, kad priklauso valstybei.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s