Hobbito erdvė

Baigiau prieš-universitetinę mokyklą jausdama, kad man niekas nepriklauso, netgi mano kūnas. Gyvenant prieglaudose, susidaro įspūdis, kad visas tavo gyvenimas, tavo intymumas ir tavo asmeniniai daiktai, netgi tavo nuogumas pavirto bendra nuosavybe. „Dalintis“ – tai privalomas žodis, ilgainiui tampa norma tai, kad niekad negali būti vienas. Po metų metus trūkusių mobilizacijų, žemės ūkio darbų stovyklų ir liūdnos mokyklos Alquizare man reikėjo itin didelės privatumo dozės.

Tuomet pirmą kartą perskaičiau J.R.R.Tolkieno knygas ir šilti Bilbo Bolsono namai man buvo idealus prieglobstis, kai norėdavau pasislėpti. Man trūko erdvės, kur galėčiau pasidėti savo knygas, pasikabinti savo drabužius, kur galėčiau pati nuspręsti, kokią nuotrauką kabinti ant sienos, kur galėčiau ant durų uždėti „stop“ ženklą. Buvo iki gyvo kaulo įgrisę maudytis dušuose be užuolaidų, valgyti nuo aliuminio padėklų, dalintis utėlėmis ir grybeliais su savo sugyventiniais (kolegomis). Hobbito iliuzijų visata man teikė šiltus namus, kuriais tikrovėje mėgautis negalėjau. Tą išgalvotą erdvę susikurdavau medyje, pabėgdavau tuomet, kai pakrikęs sugyvenimas tapdavo nepakeliamu.

Engiamas individas, kurį nešiojau savyje per tuos metus suprato, kad žmonių privatumas negerbiamas ne vien tik stovyklose ar internatuose. Mano Sala dažnai yra panaši į ilgą virtinę gultų, čia visi žino, ką kitas valgo, su kuom susitinka, ką galvoja. Piktą mano mokyklos direktoriaus žvilgsnį pakeičia CDR* priežiūra. Direktorius reikalaudavo, kad dėvėčiau gerai išlygintą uniformą ir nublizgintus batus, o šis nori iš manęs atitinkamo ideologinio požiūrio.

Jausmas, kad esu „bendra nuosavybė“ ar „bendrai naudojamų daiktas“ neišnyko, metams bėgant, supratau, kad gyvenu didžiulėje prieglaudoje, kurią valdo Valstybė. Čia skamba varpas, kviečiantis į valgomąjį – jis įgauna rėkiančios kaimynės pavidalą, ji praneša, kad atvežė naujų prekių į normuoto maisto parduotuvę. Prieš išlėkdama į parduotuvę, paslepiu kai ką po čiužiniu. Tai keista ir pavojinga knyga, kurioje nykštukas kailinėmis kojomis rūko pypkę ir mėgaujasi jaukumu medžio paunksmėje.

*CDR – Revoliucijos Gynimo Komitetas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s