José Conrado

Santjago de Cuba mieste tik dvidešimt trys laipsniai šilumos, kad tai neeilinis sekmadienis išgirdau bažnyčioje. Vargšų rajone esančioje medinėje bažnytėlėje, kurios fone į dangų kyla kalnai, į mišias susirinko daugiau nei du šimtai žmonių. Nors šiaip liturgijos man visada kelia nuobodulį, šįkart buvau nustebinta. Mišių metu buvo kalbama remiantis realybe ir naudojantis Jėzumi kaip pavyzdžiu nagrinėjant šios dienos realijas. José Conrado nėra tas žmogus, į kurį lengvai galėtų kreiptis tie – tai yra jie – kurie įpratę kalbėti miniai. Jis yra  paprastas ir linksmas santjagietis, kiekvienam tiesiai šviesiai išsakantis, ką galvoja. Tai erzinantis akibrokštas tylintiems ir kietas kaulas tiems, kurie įpratę kandžiotis.

 

Dėl to nenustebau išvydusi, kiek daug žmonių susirinko paklausyti jo parašyto atviro laiško Rauliui Kastro*. Suprantu, kad jis nelaukia atsakymo į šį oficialų kreipimąsi: jis jį jau turi. Tai yra kiekviena tyli jo parapijiečio malda, gebėjimas nuraminti žmones dėl pokyčių, nekeliant balso. Savo mažutėje Šventos Teresėlės bažnytėlėje jis pasakė viską – aš buvau ten – ir jums sakau, maldaujamu tonu jis prašė ką nors daryti, nes laukti jau nebegalima.

 

* José Conrado vasario 5 dieną parašė ir paskelbė atvirą laišką Rauliui Kastro, kuriame išdėsto visas šalies bėdas ir sistemos blogybes (žmogaus teisių trūkumas, Kubos uždarumas, ekonominės problemos ir t.t.) ir prašo imtis veiksmų, kad tai būtų išspręsta, o pabaigoje pasiūlo savo pagalbą, jei tik jos prireiktų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s