Mokyklinis užkandis

 

Kas gi neprisimena tų saldžių užkandžių ir buteliuko limonado, kurį sovietinių subsidijų metais mokykloje gaudavome kaip užkandį. Deja, nevertinome jo – kaip ir daugumos nemokamų dalykų – kartais per pertraukas net apsimėtydavome bandelėmis ir gėrimais. Iš mūsų rankų per mokyklos balkoną visa tai skraidydavo tiesiai į gatvę. Nepaisant to, kad nelabai vertinome, šis užkandis mums buvo didelė pagalba, be jo turbūt kasdien parlėktume namo mirtinai išalkę. 

 

Devyniasdešimtųjų ekonominės krizės pradžioje viena iš pirmųjų panaikintų subsidijų buvo būtent mokyklinis užkandis pradinukams. Vaikai jau nebegirdėjo skambančių gėrimų buteliukų, anksti rytą nebeatvažiuodavo ir sunkvežimis su sausainiais. Tie svaidyti saldumynai tapo tik prisiminimu, erzinančiu mus, galvojant savo abejingumą. Tėvams teko patiems ruošti kasdieninį užkandį savo atžaloms, o spaudoje niekas taip ir nepaaiškino, kodėl buvo nuspręsta atsisakyti būtent tokio svarbaus maitinimo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s