Lokomotyvas

Viskas prasidėjo nuo kirtiklio ir kastuvo, tada buvo montuojami sunkūs skersiniai, laikantys geležinkelio bėgius. Jo tėvas taip pat buvo geležinkelietis, o dėdė netgi vairavo cukrašvendrių prikrautus traukinius. Jis buvo jaunas, tačiau jo gyvenimas jau buvo pririštas prie lokomotyvo su pilnų cypiančių vagonų uodega maršruto. Praėjus keletui metų, jis jau galėjo – pagaliau – savo rankose laikyti Kubos laukais lekiančio traukinio vairą. Mano tėvas tapo mašinistu, tęsdamas seną šeimos tradiciją, jau dešimtmečius siejusią mūsų šeimą su geležinkeliu.

Daugiau nei vieną kartą ir aš pati vairavau vieną iš tų mašinų kokioje ramioje maršruto atkarpoje, jis tuo tarpu prižiūrėdavo mano judesius ir mokė mane naudotis švilpuku. „Pas mus traukiniai atsirado anksčiau nei Ispanijoje“ sakydavo mano senelis iš tėvo pusės visiems, kas klausdavo jo apie darbą. Taip ir augau, uostydama kiekvienoje stotelėje cypiančių stabdžių skleidžiamą metalo kvapą, vis iš naujo privesdama žaislinį traukinuką, kuris bildėjo apsuptas plastmasinių medžių ir miniatiūrinių karvių. 

Socializmo griūtis Europoje šeimos profesiją išmušė iš vėžių. Daugybė lokomotyvų sustojo dėl atsarginių dalių trūkumo, kelionės pasidarė retesnės, traukinių vėlavimas tapo kasdienybe. Keliaudamas iš Havanos į Santjago galėjai užtrukti nuo dvidešimties valandų iki trijų parų. Kai kuriuose mažuose miesteliuose vagonus ėmė puldinėti vargingai gyvenantys kaimiečiai, jie išvogdavo dalį vežamų prekių. Centrinės stoties garsiakalbiai nepaliaujamai kartojo „Traukinio į …. išvykimas atidedamas“. Mano tėvas liko be darbo, ir jis su kolegomis ėmėsi dirbti įvairius nelegalius darbelius.

Nuo to įvykio geležinkelis Kuboje nebeatsigavo. Pasenę bėgiai, ilgos eilės prie bilietų ir visa į nesėkmes nugrimzdusi profesija pavertė geležinkelį prasčiausios reputacijos transporto priemone. „Jeigu taip ir toliau, tai geležinkelio nebeturėsime anksčiau nei Pusiasalis*“ – sako mano tėvas pašaipiai. Jis beveik nežiūri į išmontuojamą dviračio ratą – jo naujoji profesija yra dviračių mechanikas – jis žvelgia kažkur toliau, į tuos geležinius bėgius, kuriais jis riedėjo po ilgą ir siaurą salą. 

*Turima omenyje Ispanija.