Kas ką subsidijuoja?
Šių metų pabaigos nuobodulys privertė mane pažiūrėti paskutinio 2008 m. mūsų parlamentarų susirinkimo spektaklį. Ir šį gruodį Konvento rūmuose buvo naudojama ta pati formulė – pristatyti problemas nepristatant pagrindinių jų priežasčių. Visų kalbėjimo stilius panašus, ir prasideda maždaug taip: „Mūsų Revoliucija padarė daug, kad būtų pagerinta mažmeninė prekyba, bet vis dar yra problemų…“ Jei ne šie privalomi keliaklupsčiavimai, kiekvienas iš jų galėtų būti apkaltintas pernelyg didele drąsa ar įvardintas kaip kritiškas ir nedėkingas.
Baigiamojoje kalboje Raulis Kastro dar kartą patvirtino, kad bus naikinamos subsidijos. Išgirdusi tokia frazę, iš karto imu galvoti apie normuotų maisto produktų kvotų sumažinimą. Tačiau vadinamasis simbolinių kainų panaikinimas iš tikrųjų yra dvigubas ginklas, galiausiai galintis sužeisti tą, kuris jį laiko. Jei būtumėm nuoseklūs naikindami paternalizmą, reiktų pradėti mažinant viršsvoriais apaugusią valstybinę infrastruktūrą, kurią visi išlaikome iš savo kišenių. Darbininkas, gamina plieną, nikelį, romą, cigarus, ar dirba viešbučio bare ir gauna mažutį procentą nuo pardavimų arba paprastą atlyginimą. Visa kita eina tiesiai nepasotinamai Valstybei subsidijuoti.
Tarp simbolinės vieno ryžių kainos ir žvėriškos dalies, kurią nuo mūsų atlyginimų nupjauna tie, kurie valdo, mes esame veikiau subsidijų davėjai, o ne gavėjai. Panaikinti subsidijas – turėtų būti ne jų, o mūsų šūkis.
Generacion Y lietuvių 