Ilgiausias karas

Užrašas: “Ir toliau plėtosime solidarumą – mūsų svarbiausią turtą tėvynės viduje ir už jos ribų”.

Ketvirtadienį visoje saloje buvo pristatytas kubietiškas filmas apie karą Angoloje. Prie kino teatrų susirinkusios porelės užuot ėjusios į kiną, rinkosi tamsesnes ir intymesnes vietas pramogoms, nes Kubos misija Angoloje nieko nebedomina. Filmas pavėlavo pora dešimtmečių, be to, jis pasakoja istoriją neatskleisdamas visų faktų. Kangamba būtų sulaukęs ilgų žiūrovų eilių bei aistringų komentarų, jei jis būtų pasirodęs aštuoniasdešimtųjų pabaigoje. O dabar mažai kas nori tai prisiminti iš naujo.

Kubiečių kovos Angoloje buvo pats ilgiausias karas Kubos istorijoje. Penkiolika ilgų metų svetimoje žemėje: žudyti žmones, kurie net nežino, kur yra mūsų sala, arba patiems žūti nuo jų rankos. Tai buvo laikai, kai Kremlius savo šešėliu uždengdavo Kubą – mes buvome tokie priklausomi nuo jo, kad mūsų lyderiai nedvejodami prisijungė prie jų veiksmų prieš UNITA. Tokius sunkius išbandymus mažoms šalims, esančiomis šalia didelių imperijų, prišaukia geopolitika,.

Patikslinsiu, kad per tris konflikto penkmečius nė vienoje Kubos aikštėje neįvyko kubiečių motinų protestas dėl jų sūnų siuntimo į frontą. Niekas žiniasklaidos priemonėse neiškėlė klausimo, kurį mes vysi tyliai šnabždėjome – „Ką mes veikiame Angoloje?“ – ir joks pacifistinis judėjimas nesurengė baltų balandžių akcijos. Mes buvome kur kas paklusnesni piliečiai nei dabar, dėl to mus išvežė nežinia kur, kad žudytume, nežinodami, kodėl tai darome.

Dabar mums kasdien pranešama apie kiekvieną Irake žūvantį amerikiečių karį, tačiau, noriu priminti, kad Angoloje žuvusių mūsų piliečių skaičius buvo kruopščiai slepiamas. Mes žinodavome, kad kaimynas neteko brolio, kad bendradarbis iš ten grįžo be vienos kojos, tačiau spaudoje tuo metu buvo grojama pergalės simfonija. Žuvusieji buvo apverkiami tyliai, artimieji negalėjo suprasti, ką veikė jų sūnūs kitoje Atlanto pusėje. Teliko antkapiai, įrėmintos nuotraukos artimųjų svetainėse, pilnos vazos gėlių, minint metines, ir ilgos kalbos, tų, kurie tą karą stebėjo iš toli. Tik niekas aiškiai ir neatsakė – „Ką mes veikėme Angoloje?“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s