Žurnalistika ar literatūra

Policininkai ir “juodosios vapsvos” * kontroliuoja gėjų kampeliu vadinamą Prado ir Teniente Rey gatvių sankryžą

Skirta Kubos žurnalistų sąjungos kongresui

Baigusi vidurinę mokyklą norėjau tapti žurnaliste. Kartu su dviem draugėmis ruošėmės stojamiesiems egzaminams pas vieną dėstytoją. Toji moteris atkakliai tvirtino – ir tai mane labai nervino – kad aš niekuomet nebūsiu gera korespondentė, nes visos mano savybės linksta link filologijos. Jos prakeikimas išsipildė ir viskas baigėsi tuo, jog, užuot laksčius paskui naujienas, įsisukau į žodžių, fonetikos ir literatūrinių idėjų pasaulį.

Nuo darbo informacijos srityje mane nutolino ne tik šios Havanos Tiresijos pranašystė, bet ir įsitikinimas, kad cenzūros, oportunizmo ir dvigubos moralės ženklais pažymėtoje visuomenėje būti žurnalistu reiškia tūkstantį ir vieną frustraciją.

Susipažinau su Reinaldo. Jis buvo išmestas iš „Juventud Rebelde“*, nes „jo samprotavimų linija neatitiko laikraščio linijos“. Tačiau neprarado noro rašyti, tuo pat metu pilnu etatu dirbdamas liftų mechaniku. Tai buvo lemiamas postūmis link mano jaunystės svajonių įgyvendinimo.

Glasnost jau buvo praėjusi. Kuboje buvo jaučiamas prarastos galimybės skonis, jis plito tarp korespondentų ir suirzusių skaitytojų. Televizorius mums kartojo, kad gamyba auga, kad šalis atsispirs ir kad „nenugalimas lyderis“ mus nuves į pergalę, tuo tarpu mūsų kasdienis gyvenimas neigė kiekvieną triumfalistinę frazę bei išpūstus skaičius. Dar kartą su palengvėjimu atsidusau, netapusi žurnaliste. Jaučiausi išsigelbėjusi metaforos pasaulyje.

Vis dėlto abi profesijos nėra taip viena nuo kitos nutolusios, nes didžioji žurnalistikos dalis oficialiosiose informacijos priemonėse yra labai literatūrinė. Bandydama pabėgti į grožinę literatūrą, – tai, kas yra pramanyta ir teatrališka, – supratau, kad to paties yra pilnos ir Kubos televizijos naujienos: personažų, kuriais niekas netiki, futuristinių istorijų, kurios niekad netampa realybe, ir specialiai atrinktų besišypsančių veidų tūkstantinėse sielvartingose miniose.

Savo prognoze toji nelegaliai mus mokiusi dėstytoja norėjo įspėti dėl to, ką vėliau, po daugelio metų, atradau pati: kad tarp mūsų spaudos beletristikos ir mūsų rašytojų kūrybos, pastaroji man duos daugiau tikrumo.

*„Juodosios vapsvos“ yra elitinis Kubos Revoliucinių Ginkluotųjų Pajėgų būrys.

** „Juventud Rebelde“ – Komunistų partijos jaunimo leidžiamas dienraštis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s