Prisitaikyti ar pakeisti

Gyvenu sovietiniame (Brežnevo epochos) daugiabutyje. Namo lifte nuo lubose esančio avarinio išėjimo pradėjo kapsėti alyva. Nuolatinis kapsėjimas puikiai atitinka bendrą lifto techninę būklę, – dera prie atsilupusių grindų, nešvankių graffiti ir siaubingo garso, kuris sklinda durims atsidarant ir užsidarant.

Ne vienam mano kaimynui tas skystis sugadino drabužius ar išriebalavo plaukus. Sprendimas, kurį radome, yra tiesiog pasitraukti į šalį, kad jis ir toliau kapsėtų, kiek tik panorėjęs. Dabar į liftą nebetelpa šeši žmonės, kaip kad būdavo anksčiau, mat jau keletą mėnesių lifte yra krentantiems lašams rezervuota vieta.

Prisitaikėme prie šio įkyraus lašėjimo lygiai taip pat, kaip kad prisitaikom prie to, kad iš šešerių stiklinių kino teatro durų dabar atsidaro tik vienerios. Dėl mūsų pačių konformizmo visiems filmo žiūrovams spraustis pro vienerias duris ten, kur kitados buvo ištisa išėjimų virtinė. Lygiai taip pat mes pripratome, kad pardavėjai parduotuvėse mus aptarnauja blogai, kad visi produktai yra atskiesti ar suklastoti, kad įvairios paslaugos tyliai išnyksta, vos spėjusios atsirasti. Lėtas ir tylus pritarimas. Taip ir mažėja mūsų pilietinės teisės.

Būti nejautriam yra madinga. Taigi mano kaimynai ir aš imame galvoti, kad lifte varvantys riebalai padeda geriau augti plaukams, kad dėmės, kurias tie lašai palieka, yra visai gražios. Sovietiniame lifte kapsinti alyva gali būti rami – leisime jai kapsėti laisvai. Kas gi norės apsijuokti ir bandyti ką nors pakeisti?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s