Be korespondencijos

Nuo tada, kai prieš penkiolika metų atsikrausčiau į šį didžiulį socialistinio tipo rajoną, negavau nė vieno laiško paštu. Ir ne dėl to, kad mano draugai mane užmiršo ar kad elektroninis laiškas nuvainikavo tradicinį laišką, o dėl to, kad mes, kubiečiai, nepasitikime paštu.

Tiek daug užsakymų, apmokėjimų ar kitų procedūrų būtų galima atlikti pasitelkiant į pagalbą tradicinį paštą, tačiau kiekvienas iš mūsų einame į atitinkamus biurus ir stovime eilėse, kad mus aptarnautų. Diena, kuomet galėsime gauti sąskaitą už elektrą, vandenį ir dujas paštu, atrodo kaip futuristinė iliuzija. Net pats Asimovas (Asimov) negalėtų mūsų įtikinti, kad siuntinys gali pasiekti mūsų rankas prieš tai jo neatidarius.

Kol aš dvejojau dėl tuštumos mano pašto dėžutėje, „Granma“ gegužės 28 dieną išpublikavo straipsnį apie „susirašinėjimo neliečiamumą“, įtvirtintą Respublikos Konstitucijoje. Žurnalistas, rašęs tekstą, tikina, jog „Nacionalinio Saugumo įstatymas nustato, kad išskirtiniais – karo ar ypatingosios padėties – atvejais kai kuriuos konstitucinės teisės bei garantijos, tarp jų ir susirašinėjimo neliečiamumas, gali būti reguliuojami, priklausomai nuo aplinkybių.“

Metų metus Kuboje buvo diegiama mintis, kad niekas negali saugoti paslapčių nuo Valstybės. Asmeninis susirašinėjimas buvo viena iš labiausiai pažeidžiamų privatumo išraiškų. Žinau tūkstantį ir vieną pavyzdį apie atplėštus laiškus, kurie buvo perskaityti ir panaudoti prieš jų adresatą, net neteisinant tokių veiksmų karinio konflikto pavojumi. Viena draugė, susirašinėjusi su kolega, gyvenančiu egzilyje JAV, gavo papeikimą iš savo viršininkų, kai skundikas kaimynas perėmė vieną iš laiškų ir perdavė jį „saugumiečiams“ jos darbovietėje.

Grįžimas prie privatumo, – į tą išskirtinę, piliečiui priklausančią zoną, į kurią Vyriausybė negali skverbtis, – užtruks metų metus. Mes ne tik norim, kad siunčiamas laiškas adresatą pasiektų nepažeistas ir laiku, bet ir tikrumo, kad tai, kas jame parašyta, priklauso išskirtinai siuntėjui ir gavėjui. Vieną gražią dieną susirašinėjimas bus kaip į ausį pašnibždėti žodžiai, ir pašto skyriai pasirūpins, kad šių šnabždesių kiti žmonės neišgirs.

Viena saugiausių pašto dėžučių mieste … Nacionaliniame viešbutyje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s